Ramunėlė — senojo žemdirbio vaistas
Kaip ramunėlė padeda nuo nemigos, streso ir virškinimo problemų. Tradiciniai žin...
Skaityti daugiauKodėl vaistažolės svarbiausios rudenį
Kai oro temperatūra krinta ir dienos sutrumpėja, Žemaitijos pievos virsta natūralią vaistinę. Šios septyni augalai nėra egzotiški — jie auga čia, šalia jūsų, laukdami kad juos pastebėtumėte. Dauguma jų geriausiai rinkti birželio pabaigoje ir liepos pradžioje, bet kai kurie pasitinka ir rugpjūtį.
Čia — ne mitai iš senų knygų, o praktinės žinios, kurias jūs galite panaudoti tuoj pat. Kaip jas atpažinti? Kada rinkti? Ir kaip tikrai naudoti, ne tik sėdint prie arbatos puodelio?
1. Šūsnis — seniausia skrandžio gydytoja
Šūsnis atpažinti lengva. Žali, apvalūs lapai, kurie rodosi, tarsi mažas gabalėlis meškerės. Augalas vidutinio aukščio — iki 30 centimetrų. Žydėti pradeda birželio mėnesį — tada pasirodo mažos žalsvai-geltonos žvaigždės.
Rinkti šūsnį geriausia birželio pradžioje, kai tik pradeda žydėti. Žolę galima rinktis visą vasarą, bet puikiausia jos viršutinė dalis. Jei norite naudoti šaknį — laukite rudens, kai augalas jau nurimo.
Šūsnis padeda nuo skrandžio skausmų, normalina virškinimą ir malšina nemalonią uždegimą. Šiandien ji dažniausiai geriama arbata — du du tris kartus per dieną po valgio. Kai kurie žmonės mėgsta ją kombinavimo su ramunėle.
2. Meliša — nervų ramybės augalas
Meliša arba citrūnų meliša yra gražus augalas su aromatiniais lapais. Lapai minkšti, žali, su akivaizdžiais nervais. Augalas auga krūmu, aukštis dažniausiai 40-60 centimetrų. Jei sumassruosite lapą — apipils citrininis aromatas.
Rinkti melisos lapus geriausia birželio ir liepos mėnesiais, kai augalas dar jaunas ir galingas. Labai svarbu — rinkti tik lapus, o ne visą augalą iš šaknų. Paskui augalas atsigaus ir vėl žydės.
Meliša yra viena iš geriausių vaistažolių šiandien, nes ji ramina nervus be jokių šalutinių efektų. Arbata iš melisos padeda nuo nerimastingumo, gerą naktį ir padeda lengviau numirti. Dažniausiai geriama šilta, vakarop, prieš miegą.
3. Ramunėlė — universalus gydytojas
Ramunėlė — žinoma beveik kiekvienai senjorui. Baltos žvaigždės su geltonais centrais — tai jos žiedai. Augalas žemas, iki 50 centimetrų aukščio, su smulkiais, feliniais lapais. Žydėti pradeda birželio pradžioje ir niekada nebaigiavisai — jei kokią nusikėsite, kitos vėl pasirodys.
Rinkti ramunėlę reikia, kai žiedai visiškai atidaryti, bet dar nesusiraityti. Geriausia birželio viduryje. Šiuose žieduose slypi daugiausia naudingų medžiagų. Žiedus galima naudoti sausus arba šviežius.
Ramunėlės naudos sąrašas ilgas — ji padeda nuo nemigos, malšina virškinimo problemas, ramina uždegimus. Arbata iš ramunėlės — tai klasika, kurią žinojo jūsų seneliai. Jei nėra arbatos norimo — ramunėlę galima pridėti prie greitų kompreso ar nugaros masažo.
Praktinis patarimas: kaip rinkti ir saugoti
Rinktinas žolės ryto metu, kai rasos dar negraudžia, bet saulesnis dieną jau sugrįžo. Niekada nerinkite šalia kelio — ten per daug dulkių ir išmetamųjų dujų. Į krepšį ar šaltą dėžę — jei žolės bus šiltos, jos greitai pūvs.
Saugoti vaistažoles geriausia šaltame, tamsiame, sausame viete. Gerai ventiliuojamas spinta arba dėžė su nedidele saulės prieiga — puikus pasirinkimas. Iš lauko šviežių augalų geriau saugoti šaldytuve, šviežio žalio polietileno maišelyje. Saustos žolės laikausi metai — geros sąlygos.
4. Žentė ir jos tiesioginis giminaitis – šilaunis
Žentė — tai žolelė su keistais lapais, kurie atrodo, tarsi nedidelės, žalios plunksnos. Augalas žemas, iki 25 centimetrų. Žydėti pradeda gegužės viduryje ir tęsia iki rugpjūčio. Žiedai mažutėliai, geltonos ar orinės spalvos.
Šilaunis — dar žinomas kaip musmirė — yra labiau žinomas, bet žemesnė. Atrodo panašiai, bet lapai truputį kitoki. Abu augalai rinkti geriausia birželio viduryje, kai žydėti dar žali ir tvirti.
Žentė padeda nuo skaudančių sąnarių ir raumenų. Šilaunis — nuo inksto problemų. Abiejų iš vaistažolių geriama kaip arbata, tris keturis kartus per dieną. Jei turite astmą — konsultuokitės su gydytoju, nes šios žolės gali turėti stiprų veikimą.
5. Našlaitis — vienas iš stipriausių augalų
Našlaitis atpažinti sunku, jei nežinote, ką ieškoti. Jis turi šiurkščius, tamsiai žalius lapus ir keistus žiedus — mažus, geltonos spalvos, beveik neMatomus. Augalas dažnai auga prie kelio ar suniovojusio lauko krašto.
Rinkti našlaitį geriausia rugpjūtyje, kai jis jau gerokai išaugęs. Žolę galima naudoti šviežią, bet dažniausiai žmonės ją išdžiovina. Išdžiovinta žolė laikiasi geriau ir patogiau naudoti.
Našlaitis — tai viena iš labiausiai paieškotų vaistažolių šiandien, nes jis padeda nuo šaltų ir gripavimo. Arbata iš našlaičio padeda išvaryti šaltį iš pečių. Tačiau — atidžiai: jei turite širdies arba kraujagyslių problemas, pradėkite nuo mažo kiekio ir stebėkite savo jausmą.
6. Krūminis žydėjimas — skonio ir sveikatos šaltinis
Krūminis žydėjimas — tiesą pasakius, to augalo pavadinimas keistokas, bet jis tikrai egzistuoja. Tai žolelė su baltais arba šviesiai rožiniais žiedais, kurie smeria šauniai. Augalas auga krūmu, aukštis 30-50 centimetrų. Žydėti pradeda gegužės pradžioje.
Rinkti reikia žiedus, kai jie atsidaro, bet dar tvirsti. Gegužės pradžia — tobulas laikas. Žiedus galima naudoti šviežius arba išdžiovintus. Išdžiovintos žiedus galima saugoti metais.
Šio augalo žiedai padeda nuo skaudančio gerklės ir koselio. Arbata iš krūminio žydėjimo yra skani ir saugi. Galiausiai, tai augalas, kurį naudojo jūsų senelis ar senelis, todėl jo paieškote, kai jūs pasigesdavote namų.
7. Viburnas — rudens augalas
Viburnas — tai kuklus augalas su mažomis, žaliomis lapais ir silpnomis žiedais. Tačiau jo uogos — tai tikra brangenyb. Rudenį jos raudona, šiek tiek nirgėlios, tvirtos. Augalas gali augti 2-3 metrus aukščio, todėl žmonės dažnai naudoja šieno ar kopėčias.
Uogas rinkti geriausia rugsėjo viduryje arba spaliuose, kai jos jau visiškai raudonos ir minkštos. Uogas galima valgyti šviežias, bet dažniausiai jos išdžiovinamos. Išdžiovintos uogos laikaasi gerai ir patogios naudoti žiemą.
Viburno uogos — galingas imunitetą stiprinantis augalas. Jei turite dažnus šaltis arba gripus — viburno uogų arbata yra jūsų draugas. Tris keturis kartus per savaitę žiemą — ir jūs pajusit skirtumą. Bet atsiminkite: jei turite kraujo krešėjimo problemų, klausinkite savo gydytojo.
Baigiamasis žodis: jūsų sveikatos draugai augalai
Šios septyni augalai — nuo šūsnio iki viburno — tai ne magija ir ne pokstai. Tai tiesiog gamtos dovana, kurią naudojo jūsų protėviai, ir kuri vis dar gali jums padėti šiandien. Jie negresia gyvybei, jei naudojate sąžiningai ir supratingai.
Pradėkite nuo vieno augalo. Galbūt nuo ramunėlės — ji sauiausia ir lengviausia rinkti. Arba nuo melisos — jos aroma jau pasakys, kad ji gera. Rinkite, saugokite, naudokite. Ir klausykite savo kūno — jis jums pasakys, ką jis reikalinga.
Žemaitijos pievos — tai jūsų natūrali vaistinė. Tik žingsnis lauk — ir jos jau čia, laukiančios, kad jas pastebėtumėte. Štai koks gražus dalykas.
Svarbi pastaba apie informaciją
Ši informacija — edukacinė ir informacinė. Ji nėra medicininė nuomonė ir negali pakeisti gydytojo konsultacijos. Jei turite rimtas sveikatos problemas, skausmus, ar jei vartojate vaistus — visada klausitės savo šeimos gydytojo prieš pradėdami naudoti vaistažoles. Kai kurios žolės gali sąveikauti su vaistais arba sukelti alergines reakcijas.
Taip pat atminkite — vaistažolės yra galinga priemonė, ir jos reikia naudoti su pagarba. Daugiau — ne visada geriau. Pradėkite nuo mažų kiekių ir stebėkite, kaip jūsų kūnas reaguoja. Kiekvienas žmogus — skirtingas, ir tai, kas padeda vienam, gali ne taip veikti kitam.
